Apeiti įstatymus visais laikais stengÄ—si tiek verslininkai, tiek paprasti pilieÄiai. Šiandien padidÄ—jus mokesÄiams, pagrindinis klausimas besisukantis daugumos verslininkų galvoje – kaip išvengti mokesÄių ir išsisukti nuo savo skolų?

Taigi, rodos prasideda varžybos „kas gudresnis“ – vis dÄ—lto atrodo, jog šiuo metu gudresni yra žmonÄ—s, kurie ieško ir randa kaip įstatymus apeiti. Taip Lietuvoje pradeda reikštis nežaboto kapitalizmo dÄ—sniai ir kuo toliau, tuo daugiau atsiranda paslaptingų ir neaiškių bankrotų, pastebimas ir pinigų perpumpavimas iš likviduojamų į tų paÄių asmenų steigiamas naujas įmones. Visa tai tampa masiniu reiškiniu. Verslininkai, siekdami kuo daugiau naudos, dažnai sumaniai nukreipia pinigų srautÄ… į naujÄ…sias įmones sÄ—kmingai skaiÄiuoja pelnÄ…, o jų skolos ir kiti įsipareigojimai užmerktomis akimis paliekami bankrutuojanÄioms bendrovÄ—ms.

Išvada aiški – lietuviai savo skolas grąžina ir įsipareigojimus vykdo tikrai labai nenoriai, viskÄ… paaiškindami tik tuo, jog atÄ—jo krizÄ— ir visiems šis metas yra sunkus. Toks žmonių elgesys matomas kalbant ne vien apie verslininkus, taÄiau taip pat ir apie paprastus žmones, kurių skolos taip pat vis auga – vien per metus mokesÄių mokÄ—tojų įsiskolinimas pasiekÄ— daugiau nei milijardÄ… litų ir akivaizdu, jog šitaip išaugus mokesÄiams, skolos augs dar sparÄiau, kadangi gyventojų finansinÄ— padÄ—tis anaiptol nÄ—ra gerÄ—janti.

Apskritai, galime pastebÄ—ti keistÄ… tendencijÄ… – kuo efektyvesnis tampa skolų išieškojimas, tuo daugÄ—ja ir tuo nepatenkintų žmonių. Taip peršasi išvada, jog regis lietuviai šiandien pradeda vadovautis išmintimi, teigianÄia, jog jei pats neapgausi visų, tai visi apgaus tave.                      

SusijÄ™ straipsniai:






No related posts.